meduogalis

medúogalis sm. (1) 1. medgalis, pagalys: Paėmęs du meduogalius, juos tryniojo viens į kitą ir padarė ugnį prš. 2. apdegęs pagalys, nuodėgulis: Užgesyk medúogalius, kad neprismilktų gryčia Jnš. Niekas neprižiūrėjo ugnies, jau ir medúogaliai išblėso Grz. Jau pirtis greit bus gatava: tie keli meduogaliùkai pardegs, ir galės eit Škn. Kol meduogalėliai susikūrens BsMtI104. Medúogaliu paišina šniūrą Mšk.